Lietuviai metams pasuko į kraštus, kurių turistai pažinti netrokšta

Kelionės autostopu, naktys gyvulių kaimenės apsuptyje, nuolatinis rytojaus planavimas ir nežinia – tam ryžosi tik ką studijas baigusi porelė. Iš Pakruojo rajono Linkuvos miestelio kilęs Tautvydas Šlevas atskleidė, kad juodu su drauge Kamile Jokšaite siekia pažinti kraštus, kuriuos spauda piešia niūriomis spalvomis. Mėnuo kelionių jau dabar pakeitė iššūkių nebijančių jaunuolių gyvenimus, tačiau tai – tik pradžia, mat kelionė turėtų tęstis kone metus. Vizų į Iraną laukdami, Tautvydas ir Kamilė šiuo metu tyrinėja tolimosios Turkijos kraštus ir susipažįsta su vietiniais gyventojais. Apie jau patirtus išgyvenimus, nuotykių kupiną šiandieną ir kiek miglotą rytojų įspūdžiais dalijasi linkuviškis. 

 - „Neatrastas pasaulis“ – kas jums šis pasaulis? Šalys, kurių niekada neregėjote, ar potyriai, kurių tiesiog gyvenime trūko?

- Kelionės metu mėginsime aplankyti vietas, į kurias nesiveržia turistai. Bendrausime su žmonėmis, gyvenančiais pagal senus papročius. Stengsimės pagyventi su jais, gilinsimės į jų kultūrą ir tradicijas. Norime sužinoti, koks pasaulis yra jų akimis, kokia jų istorinių įvykių versija, koks jų požiūris religiniais klausimais. Galbūt pavyks patvirtinti ar paneigti tam tikrus visuomenės sukurtus stereotipus apie žmones iš kitų kraštų. Mėginame išvalyti mintis nuo žiniasklaidos sukurtų paveikslų ir keliaudami susidaryti savo nuomonę apie mus supantį pasaulį.

Su savimi turime lietuvišką trispalvę ir žemėlapį. Išties pasitaiko žmonių, kurie nežino, kur yra Lietuva, arba žino, bet nieko nenutuokia apie mūsų istoriją. Tolesniuose kraštuose tai pasitaikys dar dažniau. Kaip mokėsime, paaiškinsime ir papasakosime. Kažkam mūsų maža Lietuvėlė yra „Neatrastas pasaulis“.

- Kuo jūsų kelionės maršrutas prasidėjo ir kuo turėtų baigtis? Kokia šalis bus galutinis tikslas ir kodėl? 

- Kol kas aplankėme Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją, Bulgariją. Šiuo metu, laukdami Irano vizų, keliaujame po Turkiją. Jei pavyks gauti vizas, mėnesį planuojame keliauti po Iraną. Iš ten planuojame skristi į Kirgiziją. Kelionę tęsime, aplankydami Kiniją, Nepalą, Bangladešą, Myanmarą (Burma), Tailandą ir Malaiziją, iš kurios ieškosime pigiausio būdo persikelti į Australiją. Šiame žemyne tikimės susitikti su gausiomis Australijos lietuvių bendruomenėmis. Tolesnių planų kol kas nekuriame, o ir šie turbūt ilgainiui daugiau ar mažiau pakis.

Neturime planų pasiekti kažkokią konkrečią šalį, bet esame išsikėlę tikslą – kelionė turi trukti ne mažiau metų. Nenorime keliauti paskubomis, tiesiog dėdami žemėlapyje varneles. Vienas vietas tiesiog kertame, tuo tarpu kitose norisi pabūti ilgiau. Tai reiškia, kad viskas priklausys nuo iškilusių situacijų, sutiktų žmonių. Konkrečius planus kuriame tik ateinančiai dienai.

- Kiek laiko planavote šią kelionę ir kaip į didingą užmojį reagavo judviejų šeimos?

- Kelionę pradėjome planuoti dar 2015 metų gruodžio mėnesį, o išvykome šių metų liepos 18 dieną.  Mano šeima mus palaikė. Mama neslėpė nerimo, tačiau matė mūsų kruopštų pasiruošimą. Klausėme savo pirmtakų patarimų, apsvarstėme labiausiai tikėtinas keblias situacijas. Didžiausio palaikymo sulaukėme iš mano tėčio, kuris kartą net užsiminė, kad mūsų vietoje darytų tą patį.

Kamilės tėveliai priėmė žinią sunkiau. Nėra ko stebėtis – išleisti į tokią kelionę dukrą lengva būti negali. Juolab kad visų sunkių ir pavojingų situacijų iš anksto nenumatysi ir joms nepasiruoši. Neretai tenka improvizuoti. Kad ir kaip bebūtų, gyvename technologijų amžiuje. Jei nėra galimybės paskambinti, elektroniniu paštu beveik kasdien informuojame artimuosius. Be to, Kamilės tėvai žino, kad jų dukra kupina neblėstančio pozityvumo ir fenomenalaus teigiamo užsispyrimo.

- Kelionės vardan teko mesti darbus ar iškeliavote tik ką baigę studijas?

- Kamilė baigė architektūros inžinerijos bakalauro studijas ir jau metus laiko dirbo individualių gyvenamųjų namų projektavimo srityje. Dėl šios kelionės pasiryžo išeiti iš darbo. Aš šių metų birželio mėnesį baigiau statybos inžinerijos bakalauro studijas, kurių metu dirbau, tačiau paskutiniais mėnesiais mokslus ir studijas suderinti tapo sunku, taigi prieš kelionę kuris laikas nedirbau.

- Tinklaraštyje (invisusmundi.lt) minėjote, kad savo kelionėse tik patys matote prasmę. Taigi ši kelionė – savęs paieškos po ilgų studijų metų ar troškimas pažinti pasaulį?

- Be abejonės, viena svariausių priežasčių keliauti – noras pažinti kitas kultūras, mokytis iš jų ir patvirtinti arba paneigti tam tikrus mitus ir išankstinius nusistatymus. Labiausiai traukia kraštai, kuriuos spauda piešia niūriausiomis spalvomis, vienas tokių – Iranas.

Keliaudami stiprėjame ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Ne paslaptis, kad geriau pažįstame ne tik vienas kitą, bet ir patys save. Tokia kelionė padeda įveikti baimes, ugdo įprotį veikti ryžtingai, o nuolatinis buvimas su kitu žmogumi, kuomet kankina nuovargis ir nesibaigiančios keblios situacijos, priverčia pastebėti ir nugludinti neigiamas savo savybes, nes kitu atveju kelionė būtų pasmerkta ankstyvai pabaigai.

- Nė neabejoju, kad visų įspūdžių papasakoti nepavyks, tačiau kas visgi kol kas įstrigę labiausiai? Galbūt sutikti žmonės, pažintas ypatingas kraštas, kurioziška situacija?

- Keliaujant mums svarbu aplankyti istorines vietas, savo akimis pamatyti architektūros paminklus bei gamtos stebuklus, tačiau patys svarbiausi – sutikti žmonės. Kasdien sutinkame gerų žmonių, kurie yra vienas už kitą unikalesni. Kiekvienas turi savo istoriją. Turkijoje turėjome progą susipažinti su iraniečiais, kurie dėl politinių įsitikinimų buvo priversti palikti tėvynę. Susipažinome su vaikinu iš islamiškos šalies, tapusiu krikščioniu. Vengrijoje atsitiktinai susipažinome su Dr. Zsiros Istvan (Dr. Žiroš Ištvan). Už penkių minučių nuo mūsų susitikimo jau valgėme karštus patiekalus su jo šeima ir klausėmės vengriškų dainų. Pas Ištvaną buvome pakviesti paviešėti net kelias dienas. Tokių gerų žmonių sutinkame kasdien.

- Kelionės aplink pasaulį – daugelio svajonė, tačiau tam tikriausiai reikia nemažai lėšų? Kiek tokios trukmės kelionei planuojate išleisti pinigų, turint omenyje, kad turbūt keliaujate ir viešuoju transportu, ieškotės nakvynės?

- Keliaujant didžiąją dalį išlaidų sudaro keturi komponentai: išlaidos nakvynei, maistui, transportui bei vizoms. Pasukus galvą, galima sumažinti šias išlaidas tiek, kad keliauti tampa pigiau nei, pavyzdžiui, gyventi Vilniuje.

Daugiausia naktų praleidome palapinėje. Tai nekainuoja nė cento ir garantuoja nuotykius. Lenkijoje pasižiūrėti, kas pasistatė palapinę jo žemėje, atėjo ūkininkas su penkiais savo šunimis. Laimei, žmogus pasitaikė draugiškas ir ryte netgi pakvietė pusryčių. Slovakijoje nakvojome ant upės kranto Tatrų apsuptyje, o Vengrijoje – ežero pakrantėje. Rumunijoje vakare pasistatėme palapinę tuščioje ganykloje, o ryte pabudome pažadinti kaimenės arklių. Kai tik įmanoma, ieškome žmonių, kurie sutiktų priimti nakvoti savo namuose. Žmonės noriai priima keliautojus, o svarbiausia – tai nieko nekainuoja. Kai neturime kitos išeities, nakvojame pigiausiuose viešbučiuose ar nakvynės namuose.

Išlaidas maistui taip pat nesunku sumažinti, ieškant akcijų ir perkant tik reikalingiausius produktus. Valgome daug žirnių, pupelių, kitų daržovių. Vietomis nebrangi žuvis, kitur – vaisiai. Labai padeda sutikti žmonės, kurie įdeda kelionei stiklainiuką medaus, duonos, kartais mėsos ar kito maisto. Žmonės, pas kuriuos nakvojame, nusiveda mus į restoranus paragauti tradicinio krašto maisto. Visi nori kažkaip prisidėti prie mūsų kelionės ir kad jų šalį paliktume su geriausiais prisiminimais.

Keliaujant sausumoje, išlaidas transportui įmanoma sumažinti iki nulio. Tai ir darėme apie du tūkstančius kilometrų Europoje, važiuodami autostopu. Netgi keliaudami miestais, nesinaudojome viešuoju transportu, o dešimtis kilometrų ėjome pėsčiomis. Turkijoje dažniausiai važiuojame autobusu, nes kainos čia nedidelės, o autobusai aukštos klasės. Į kainą įeina ir užkandžiai bei arbata. Be to, nereikia kentėti svilinančio karščio. Na, o Irane keliauti viešuoju transportu yra dar pigiau.

Išlaidas vizoms sumažinti yra tik vienas būdas – nekeliauti į šalis, kuriuose vizos neproporcingai brangios pagal tai, ką ten galima pamatyti. Kiek pinigų išleisime visos kelionės metu, dar nežinome. Kol kas pavyksta išsiversti su minimaliomis išlaidomis.

- Ko gero, nemažai žmonių norėtų ryžtis tokiam žingsniui. Kokių patarimų turėtumėte tiems, kurie svarsto tokią galimybę?

- Svarbiausia yra tiesiog pradėti. Žinoma, mūsų keliavimo būdas ne kiekvienam. Jei žmogus turi mažų vaikų, turi rūpintis ligotais artimaisiais ar kitaip yra pririštas prie gyvenamosios vietos, taip keliauti nepavyks, bet visuomet galima rasti alternatyvų. Tačiau dažniausiai pasiteisinimai dėl laiko trūkumo būna tušti. Visi turime laiko vienodai – 24 valandas. Skiriasi tik mūsų prioritetai. Geresnis laikas vargu ar ateis. Dar niekada keliauti nebuvo taip saugu ir paprasta. Dėkoti galime informacinėms technologijoms.

Taip pat svarbu atsiriboti nuo pašalinių žmonių nuomonės ir paklausti savęs – kas man svarbu? Jei jaučiate aistrą darbui ar kitai dabartinei savo veiklai – puiku, bet dažnai žmonės sprendimus gyvenime priima pagal tai, kas visuomenės priimta laikyti „teisingais“ sprendimais. Vienas mus įkvėpęs keliautojas pasakė: „Po dvidešimties metų labiau gailėsimės ne dėl dalykų kuriuos padarėme, o dėl dalykų kurių nepadarėme.“

- Kaip keičiasi paties mąstymas, pažįstant ne tik save, bet savo antrąją pusę kritinių situacijų metu?

- Supratau, kad keliauti yra labai paprasta, jei jėgas, kurias galima skirti pasiteisinimams, skiri problemos sprendimo paieškoms. Kritinių situacijų dar nebuvo. Svarbiausia į kiekvieną iškilusį sunkumą žiūrėti su humoru. Juokas malšina nuovargį ir yra geriausias priešnuodis stresui. Jei tai nepadeda – valandą kitą tiesiog patylime.

- Kaip manote, ar jūsų kelionė turės įtakos ateities pasirinkimams? Turbūt, tiek laiko praleidę svečiose šalyse, namo grįšite be didelio entuziazmo?

- Neabejotinai grįžus gyventi sėsliai bus sunku. Tikriausiai keliausime ir ateityje, bet teks rinktis kitus keliavimo būdus. Kiek leis galimybės, stengsimės priimti keliautojus iš kitų šalių, padėti jiems. Tačiau namo grįšime su dideliu noru – visur gerai, bet namuose geriausia.

Ugnė Liaudanskytė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra VšĮ “Šiauliai plius” nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt.

Komentuok mus Facebook`e

Komentaro rašymas