Moksleiviai sukilo prieš mokslo metų ilginimą

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nuo ateinančių mokslo metų siūlo pridėti 10-15 dienų. Svarstomi keli variantai: ilgiau mokytis birželį, mokslo metus pradėti rugpjūtį ar leisti rinktis mokyklai, kada jai pradėti ir kada baigti mokslo metus pagal nustatytą mokslo dienų skaičių. Tokiam valdžios užmojui priešinasi patys moksleiviai, ketinantys imtis priemonių, užkirsiančių kelią mokslo metų ilginimui. 

Socialiniuose tinkluose plinta štai toks moksleivių kreipimasis į Švietimo ir mokslo ministeriją:

„Nesutinku su šiuo sprendimu ne todėl, kad ilgesni mokslo metai savaime yra geras ar blogas dalykas, o todėl, kad iš ministerijos pusės nebuvo aiškiai informuojama, kokių konkrečių gretutinių priemonių bus imamasi, ar, sutrumpinus vasaros atostogas, bus pailginamos kitos – rudens, žiemos, pavasario – atostogos, dėl ko norima mokslo metus ilginti, kaip tai bus vykdoma ir kokios naudos man, kaip moksleiviui, duos, o daugiau pamokų dabartinėmis sąlygomis, deja, anaiptol nėra geriau.

Jei klasėje visus mokslo metus nevyksta kokybiškas mokymasis, ir per papildomas 10-15 dienų jis netaps kokybiškesniu. Mes savo patirtimi galime teigti, jog svarbiausia pamokų kokybė, o ne jų kiekis – realybėje paskutinės dienos prieš mokslo metų pabaigą, ypač jaunesnėse klasėse, yra menkos vertės: užsiimame pašaline veikla, plepame su mokytojais, taigi, galima sakyti, tuščiai „triname suolus“. Taip pat birželio pradžioje atšyla orai, o mokyklos nėra aprūpintos kondicionavimo sistemomis, tad papildomos 10-15 dienų kels diskomfortą, kai turėsime prakaituoti nevėdinamose klasėse.

Taigi mokslo metų ilginimas neatneš laukiamo proveržio švietimo sistemoje, kurio, akivaizdu, reikia.

Ne pirmą kartą pastebime nesistemingą ŠMM veikimą ir paskelbiamus pavienius, normaliai neargumentuotus sprendimus, kurie atneštų naudos tik, jei jie būtų viena iš priemonių, susijungiančių į kompleksinį pakeitimą sistemoje. Deja, esminiai pokyčiai taip ir lieka abstrakčių formuluočių, netampančių realybe, lygmeny. Mes, moksleiviai, prašome ŠMM imtis formuoti ilgalaikę Lietuvos švietimo viziją ateinantiems keliems dešimtmečiams ir atkreipti dėmesį, jog mes manome, kad:

1. Gerą mokymo(si) kokybę nulemia sėkmė smulkiausiame vienete – klasėje, kurioje viskas priklauso nuo mokytojo. Neabejojamai mus labiausiai įkvepia puikiai išmanantys savo dalyką mokytojai, tikri lyderiai, galintys vesti asmenybę į tobulėjimą. Deja, ne kiekvienas mokytojas yra būtent toks – maži atlyginimai, prastas pedagoginis parengimas ir išliekantys sunkumai vyresnio amžiaus mokytojams prisitaikyti prie naujųjų technologijų nulemia, kad dalis mokytojų negali sau leisti nuolatos tobulėti ir šviestis, kadangi turi galvoti, kaip pragyventi, jiems trūksta pedagoginių žinių ar negeba pritaikyti naujų mokymo metodų, todėl mums tenka mokytis pagal tuos pačius metodus, pagal kuriuos buvo ugdomi mūsų tėvai ar net seneliai. OECD 2016 metų išvadose (taip, mes jas skaitėme, visus 156 psl.) pateikiama, kad viena esminių šalies švietimo problemų yra ta, jog Lietuvoje talentai nėra skatinami rinktis mokytojo profesiją. Sveikintina patvirtintoji Pedagoginių profesijų prestižo kėlimo programa, tačiau, mūsų manymu, apie jokį prestižą negali būti kalbos, kol mokytojų atlyginimas, esantis vos didesnis už minimalų, nesudarys sąlygų ne tik pragyventi, bet ir gyventi oriai, kadangi vienas iš pagrindinių profesijos prestižo svertų yra atitinkamas atlyginimas. Deja, minėtoje programoje numatytos materialinės pedagogų gerovės didinimo priemonės nėra itin reikšmingos – labiau kosmetinės, o ne iš esmės keičiančios situaciją.

2. Laisvoje visuomenėje reikalingos laisvos asmenybės, gebančios kurti ir mąstyti nesuvaržytai. Mes, mokiniai, jaučiame, kad mūsų individualumas nėra gerbiamas, kiekvienas esame vertinamas pagal tuos pačius standartus, nors kiekvienas esame skirtingas – švietimas paremtas unifikacija ir nepaisoma, kad visuomenės sėkmė slypi talentų ugdyme. Prašome ŠMM pasiryžti ir siekti švietimo pertvarkymo, kad jis būtų orientuotas ne į aklą faktų mokymąsi mintinai, be pamatinio suvokimo, ką tų faktų žinojimas mums, kaip asmenybėms, suteikia, o į asmenybės ugdymą, mąstymo įgūdžių lavinimą, ne tik aprašais leidžiamuose dokumentuose, bet ir realybėje, nes būtent mąstymas yra pagrindinė gebėjimo adaptuotis sąlyga, ko taip reikia nuolatos besikeičiančioje XXI a. visuomenėje. Pagrindiniai uždaviniai: pirmiausia pagaliau padėti lygybės ženklą tarp formaliojo ir neformaliojo ugdymo bei savarankiškos veiklos (savanorystė, veikimas organizacijose ir kt.), nes jie vienas be kito neturi prasmės – tuomet net teoriškai nereikės trumpinti vasaros atostogų, kad ilgiau pasimokytume iš vadovėlių, nes būsime motyvuoti užsiimti prasminga neformalia veikla, ir taip įgyti realių įgūdžių. Ir antra, mažinti VBE reikšmę sistemoje, nes tai, kaip gerai sugebėjome iki egzaminų mintinai išmokti uždavinių sprendimus, istorijos faktus ar fizikos formules, neatskleidžia, ar tai, ką išmokome mintinai, dar ir suvokiame iš esmės.

3. Reikia investuoti ne į pastatus, o į moksleivį. Net 20 proc. šalies mokinių lanko kaimo mokyklas. Atskirtis Lietuvoje tarp kaimo ir miesto milžiniška – nenuostabu, kad miestuose besimokantys jaunuoliai turi žymiai daugiau galimybių lavintis neformaliai, o kaimo vietovėse, kur užtikrinamas tik abejotinos kokybės formalusis ugdymas, pasiekimai, lyginant su vidutinių ir didelių miestų moksleivių pasiekimais, itin žemi. Akivaizdu, kad kaimo mokyklų renovuotos sporto salės ir šviesolaidinis internetas padėties negerina – svarbu ne daiktai, kuriuos turime, o sugebėjimas jais naudotis. Todėl manome, kad privalu mažinti atskirtį tarp miesto ir kaimo mokyklų mokinių – dar labiau sumažinti mokyklų tinklą ir investuoti į mokinių pavežėjimą į didesnes mokyklas, kur mums atsiveria platesnės galimybė ugdytis, užtikrinant galimybę užsiimti neformalia veikla po pamokų.
Kreipdamasis į jus tikiuosi, kad ministerija, organizuodama platensį visuomenės ratą apimančias diskusijas, pirmiausia pasirūpins nacionalinio švietimo kryptimi, orientuota į XXI a. poreikius, užtikrins pamokų kokybę, ir tik tuomet ims galvoti apie pagrįstą mokslo metų ilginimą.“

Primename, kad savo pastebėjimus, nuotraukas, vaizdo medžiagą galite siųsti el. paštu redakcija@etaplius.lt arba įkelkite per tam skirtą formą.

Etaplius informacija

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra VšĮ “Šiauliai plius” nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt.

Komentuok mus Facebook`e

Komentaro rašymas